|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
1998 m. lapkritis, I tomas, Nr.2 (pp. 1-98)
|
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Arūnas
Valiulis, Saulius Ročka, Rokas Tamošauskas, Lina Noreikienė, Izolda Areškienė,
Aurimas Motiejūnas. Alerginių odos ir kvėpavimo takų ligų
paplitimas tarp Vilniaus moksleivių
Thomas
Nicolai, Erika von Mutius. Kvėpavimo takų jaudrumo ir sergamumo
bronchine astma priklausomybė nuo aplinkos
Albinas
Naudžiūnas, Raimundas Aleknavičius. Bronchine astma sergančių
vaikų psichologiniai ypatumai
Göran
Wennergren. Virusinės infekcijos įkaka
bronchų jaudrumui Jurgis
Bojarskas, Jolanta Kudzytė, Laimutė Vaidelienė. Mažų vaikų
alergijos ryšys su alergija šeimose Magnus
Borres, Görel Bråkenhielm, Kristina Irander. Kaip dažnai paaugliai
mano, kad serga šienlige, ir kaip jie gydosi Algimantas
Vingras, Jovilė Vingraitė. Kosulio priežastys ir gydymas Sigitas
Dumčius, Vilija Bubnaitienė. Klinikiniai cistinės fibrozės pasireiškimo
variantai Petras
Kaltenis. Ar gentamicinas - tinkamas antibiotikas vaikų pneumonijai
gydyti? Arūnas
Valiulis, Jonas Sadauskas, Vanda Kriukienė, Violeta Radžiūnienė,
Nomeda Jokūbaitienė, Iveta Skurvydienė. Vaikų pneumonijų
pakaitinio gydymo amoksicilinu su klavulano rūgštimi efektyvumo įvertinimas Ingrid
Enander. Antros kartos antihistamininių vaistų priešuždegiminio
veikimo mechanizmas Andrew
Bush. Naujausi tuberkuliozės gydymo laimėjimai
II tarptautinės
vaikų bronchinės atmos konferencijos-mokyklos tezės
|
|
pp.
3-11
Alerginių
odos ir kvėpavimo takų ligų paplitimas tarp Vilniaus moksleivių
Arūnas
Valiulis, Saulius Ročka, Rokas Tamošauskas, Lina Noreikienė, Izolda Areškienė,
Aurimas Motiejūnas
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Vilnuje tyrėme vaikų bronchinės astmos, alerginio rinito ir atopinio
dermatito paplitimą, naudodami ISAAC (International Study of Asthma and
Allergies) klausimymą. Tyrimą atlikome 1998 m. sausio-kovo mėn. 24-se
Vilniaus mokyklose ir 9-se darželiuose. Tyrime dalyvavo 6-7 metų (1365)
ir 13-14 metų (1838) vaikai. 9 proc. 6-7 metų vaikų ir 17,5 proc.
13-14 metų vaikų skundėsi švokščiančiu, švilpiančiu kvėpavimu.
Kiekvienam antram iš jų tokie trukšmingo kvėpavimo epizodai buvo
pasitaikę bent kartą per pastaruosius metus. 2 proc. 6-7 metų ir 3
proc. 13-14 metų Vilniaus vaikams yra diagnozuota bronchinė astma.
Bronchinė astma diagnozuojama kiekvienam penktam vaikui, turinčiam šiai
ligai būdingų simptomų. Alerginis rinitas paplitęs atitinkamai 2,6
proc. ir 6,1 proc., o atopinis dermatitas - 3,6 proc. ir 3,9 proc.
Alerginis rinitas diagnozuojamas kiekvienam dešimtam, o atopinis
dermatitas - kiekvienam antram vaikui, turinčiam šioms ligoms būdingų
simptomų. Daugeliui vaikų alerginės kvėpavimo takų ir odos ligos
nediagnozuojamoas arba diagnozuojamos per vėlai.
TURINYS |
|
pp.
12-21
Kvėpavimo
takų jaudrumo ir sergamumo bronchine astma priklausomybė nuo aplinkos
Thomas
Nicolai, Erica von Mutius
Liudviko
Maksimiliano universitetas, Miunchenas, Vokietija
Ištyrėme bronchinės astmos ir alerginių ligų paplitimų tarp 9-11 metų
vaikų Leipcige ir Halėje (Rytų Vokietija) bei Miunchene (Vakarų
Vokietija). Rytų Vokietijos miestai buvo labai užteršti dėl butų šildymo
akmens anglimi ir pramonės teršalais, tuo tarpu Miunchene pagrindinis
taršos šaltinis buvo automobiliai. Visi ketvirtų klasių mokiniai
Miunchene 1990 m. buvo lyginti su to paties amžiaus vaikais Leipcige, o
1991 m. lyginti Liepcigo ir Halės moksleiviai. Nustatyta, kad Vakarų
Vokietijoje dažniausių aeroalergenų sukeltos šienligės ir odo
alerginių reakcijų buvo 3 kartus daugiau. Bronchinė astma tirtoje Vakarų
Vokietijos vietovėje taip pat buvo daug labiau paplitusi. Straipsnyje
bandoma nustatyti skirtingo alerginių ligų paplitimo Rytų ir Vakarų
Vokietijoje priežastis.
TURINYS |
|
pp.
22-26
Bronchine
astma sergančių vaikų psichologiniai ypatumai
Albinas
Naudžiūnas, Raimundas Aleknavičius
Kauno
medicinos universitetas, Kaunas
Straipsnyje nagrinėjama brochinės astmos psichogeninė etiopatogenezė,
psichologinių faktorių įtaka ligos kilmei ir eigai, sergančiųjų
bronchine astma psichologinio gyvenimo bruožai, psichologinės gynybos
pricipai. Psichosocialiniai faktoriai, sąlygojantys ligos paūmėjimą ir
mirtingumą, yra šie: depresija, nerimas, gyvenimo krizės, konfliktai šeimoje,
psichologinė ir socialinė izoliacija. Stresinių būklių metu
sergantiems bronchine astma ir depresija kortikosteroidų ir adrenalino
gaminasi mažiau negu sveikiesiems. Pacientams reikėtų taikyti
psichologinės gynybos mechanizmus - represiją, sublimaciją, regresiją,
projekciją į kitus. Sergantiesiems bronchine astma vaikams psichologinė
pagalba turi būti teikiama, bendradarbiaujant gydytojams, psichologams ir
pacientams.
TURINYS
|
|
pp.
27-32
Virusinių
infekcijų įtaka bronchų jaudrumui
Göran
Wennergren
Geteborgo
universiteto Östra ligoninė, Geteborgas, Švedija
Dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų paryškėja astmos simptomai
vaikams ir suaugusiesiems. Persirgus respiracinio sincitinio viruso,
paragripo, gripo, adeno- ir rinovirusų sukeltomis kvėpavimo takų
infekcijomis, bronchų jaudrumas gali ilgai likti padidėjęs. Tai
atsitinka dėl to, kad virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį ir
sukelia bronchų gleivinės uždegimą. Tiesiogiai veikdami žmogaus
imuninę sistemą, virusai didina adhezijos molekulių aktyvumą, uždegiminių
mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, bazofilų, neutrofilų,
eozinofilų ir alveolėse esančių makrofagų, didina virusui specifinio
IgE gamybą. Bronchų judrumas didėja ir dėl ß-receptorių išreguliavimo.
Taigi RSV ir adenoviruso sukeliamos lėtinės infekcijos tikriausiai lemia
tai, kad padidėjęs bronchų jaudrumas tampa pastovus.
TURINYS
|
|
pp.
33-41
Mažų
vaikų alergijos ryšys su alergija šeimose
Jurgis
Bojarskas, Jolanta Kudzytė, Laimutė Vaidelienė
Kauno
medicino universiteto Vaikų ligų linika, Kaunas
Vykdydami tarptautinį vaikų alergijos profilaktikos tyrimą (SPACE),
nustatėme, kad 24,9 proc. 2-4 metų amžiaus vaikų turi didelę riziką
susirgti alergine liga. Šių vaikų specifinių IgE kraujo serume tyrimai
rodo, kad 17,7 proc. iš jų jau alergiški namų dulkių erkutėms. 39,9
proc. polinkį sirgti alerginėmis ligomis turinčių vaikų yra jutę švokštimą
krūtinėje ir net 31,4 proc. šiuos simptomus jautė per paskutinius 12 mėnesių.
Tuo tarpu broncinė astma diagnozuota 9 proc. tokių vaikų. Mūsų
tyrimai parodė, kad 52,9 proc. vaikų, kuriems diagnozuota bronchinė
astma, yra alergiški namų dulkių erkutėms. Gauti duomenys rodo dažną
mažų vaikų alergiją tirtose šiemose ir tai dar kartą patvirtiną
alerginių ligų diagnostikos bei profilaktikos reikšmę jau ankstyvoje
vaikystėje.
TURINYS
|
|
pp.
42-50
Kaip
dažnai paaugliai mano, kad serga šienlige, ir kaip jie gydosi
Magnus
Borres*, Görel Bråkenhielm**, Kristina Irander***
Geteborgo
universiteto ligoninė, Geteborgas*, Linčiopingo universiteto ligoninė,
Linčiopingas**, Miesto tarybos mokyklų sveikatos skyrius, Stokholmas***,
Švedija
Tyrimo tikslas - sužinoti, kiek septyniolikmečių Švedijos studentų
mano, kad serga alerginiu rinokonjunktyvitu, ir kaip jie gydosi.
1993 ir 1994 metų rudenį apklausti 5938 pirmų metų aukštesniosios
mokyklos studentai aštuoniuose miestuose. 1458 (24 proc.) studentai teigė
sergantys alerginiu rinokonjunktyvitu. pažymėtina, kad prieš apklausą
paaugliai buvo supažindinti su dažniausiais alerginio rinokonjunktyvito
požymiais. 65 proc. aplaustųjų šios ligos simptomai pasireiškė per
paskutinius 3 metus. 32 proc. sergančių paauglių teigė nežiną, kas
jiems sukelia ligos paūmėjimus.
76 proc. sergančių paauglių gydėsi vaistais. Dažniausiai vartojo
sisteminio poveikio medikamentus - antros kartos antihistamininius
preparatus, o vietiniam gydytmui - natrio kromoglikatą. Iš paauglių,
vartojusių vaistus į nosį (natrio kromoglikatą arba steroidus, n=545),
tik 14 proc. juos vartojo kasdien, 51 proc. visada atsiradus ligos
simptomams ir 35 proc. retkarčiais esant rinokonjunktyvito simptomams.
1992 m. 25 proc. besigydančių paauglių pirko vaistus be recepto. Tai
buvo pirmi metai, kai Švedijoje antialerginiams vaistams nebereikėjo
receptų. Tyrimo metu gydymasis vaistais be receptų padidėjo iki 33
proc. (P<0,05).
Taigi kiekvienas ketvirtas apklausoje dalyvavęs paauglys mano, kad jis
serga alerginiu rinokonjunktyvitu, tačiau dauguma iš jų vengia gydytis
arba gydosi simtomiškai.
TURINYS
|
|
pp.
51-60
Kosulio
priežastys ir gydymas
Algimantas
Vingras, Jovilė Vingraitė
Vilniaus
universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras, Vilnius
Kosulys, kaip sunkių ligų ir lengvo negalavimo simptomas, sąlygiškai
skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminis kosulys išnyksta per 7-12 dienų.
Kosulys, užtrukęs ilgiau nei 2-3 savaites, vadinamas lėtiniu. Kosulio
stiprumas, trukmė, pobūdis priklauso nuo jo etiologijos, kvėpavimo takų
būklės ir individo organizmo ypatumų. Dažniausia kosulio priežastis
yra infekciniai procesai kvėpavimo takuose. Kosulio gydymas yra
efektyvus, kai pavyksta nustatyti ir pašalinti kosulio priežastį.
Gydomas tik stiprus, varginantis kosulys. Specifinis gydymas yra
efektyvesnis už simtominį. Kai kosulys yra produktyvus (atkosima skreplių),
skiriami gerinantys atsikosėjimą vaistai. Bene vienintelė priemonė,
kurią galima plačiai vartoti atsikosimui gerinti, yra įkvepiamo oro drėkinimas
ir gausus vaiko girdymas. Kai kosulys yra neproduktyvus (skreplių nėra),
24-48 val. skiriami kosulį slopinantys vaistai. Sudėtinių preparatų
kosuliui gydyti geriau neskirti, ypač jei nežinoma, kurią kosulio
reflekso dalį jie veikia.
TURINYS
|
|
pp.
61-66
Klinikiniai
cistinės fibrozės pasireiškimo variantai
Sigitas
Dumčius, Vilija Bubnaitienė
Kauno
medicino universitetas, Kaunas
Straipsnyje pateikiami 92 vaikų, gydytų arba stebėtų dėl cistinės
fibrozės Kauno akademinėse klinikose 1987-1997 m., grupės tyrimo
duomenys bei klinikiniai cistinės fibrozės pasireiškimo variantai. Mūsų
stebėtų vaikų, kuriems nustatyta cistinės fibrozės diagnozė, amžius
svyravo nuo pirmų gyvenimo dienų iki paaglystės. Analizė parodė, kad
ligos pradžios variantai yra nuo naujagimio amžiuje pasireiškiančio
mekonijinio žarnu nepraeinamumo ar kūdikystėje ryškėjančio kvėpavimo
nepakankamumo iki vos pastebimų plaučių pažeidimo simptomų, išryškėjančių
vyresniame amžiuje. Tiriamosios grupės didžiausią dalį (41,3 proc.)
sudarė ligoniai, kurių ligos pagrindinis simptomas buvo kvėpavimo
sistemos pažeidimas, mažesnę dalį sudarė (34,8 proc.) buvo ligoniai,
kurių ryškiausias simptomas virškinimo sistemos pažeidimas. 17,4 proc.
ligonių buvo tik vienos sistemos - arba kvėpavimo (10,9 proc.), arba viškinimo
(6,5 proc.) - pažeidimo simptomai, 6,5 proc. buvo būdingas galna retai
pasitaikantys simptomai (nosies polipozė, sinusitai, ikarščio
netoleravimas ir kt.) - šiems ligoniams cistinės fibrozės diagnozė
buvo nustatyta pavėluotai. Mūsų duomenimis, būdingiausias ir
pastoviausias iš visų ankstyvų cistinės fibrozės požymių buvo
varginantis, ilgalaikis, "drėgnas" kosulys, kuris visiškai neišnykdavo
net ir po adekvataus antibakterinio gydymo.
TURINYS
|
|
pp.
67-71
Ar
gentamicinas - tinkamas antibiotikas vaikų pneumonijai gydyti?
Petras
Kaltenis
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Mūsų šalies ligoninėse ir poliklinikose nekomplikuota pneumonija
neretai gydoma gentamicinu. Kad toks gydymas neracionalus, rodo daugelio
metų mikrobiologiniai, farmakologiniai ir klinikiniai tyrimai. Senai
nustatyta, kad vaikams bakterinę pneumoniją dažniausiai sukelia streptococcus
pneumoniae, haemophilus influenzae, moraxella catarrhalis, o
vyresniems vaikams - ir mycoplasma pneumoniae. Nė vieno šių sukėlėjų
gentamicinas neveikia pakankamai stipriai. Antra, gentamicinas silpnai
prasiskverbia į bronchų sekretą, kur jo koncentracija būna keliskart
mažesnė negu kraujo plazmoje. Pagaliau gentamicinas - toksiškas
antibiotikas. Visuomenėje įgytai nekomplikuotai pneumonijai gydyti yra
daug stipriau veikiančių ir ne tokių toksiškų antibiotikų - tai
penicilinai ir jų deriniai su beta laktamiazių inhibitoriais, antros
kartos cefalosporinai, makrolidai. Gentamicinu (kartu su kitais
antibiotikais) gydytina tik sunki hospitalinė pneumonija, kurios sukėlėjai
gai būti gramneigiamos lazdelės arba stafilokokai.
TURINYS
|
|
pp.
72-76
Vaikų
pneumonijų pakaitinio gydymo amoksicilinu su klavulano rūgšimi
efektyvumo įvertinimas
Arūnas
Valiulis, Jonas Sadauskas, Vanda Kriukienė, Violeta Radžiūnienė,
Nomeda Jokūbaitienė, Iveta Skurvydienė
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Atlikome lyginamąjį vaikų pneumonijų gydymo amoksicilinu su klavulano
rūgštimi (Amoksiklav) ir cefuroksimu efektyvumo ir saugumo tyrimą. Iš
viso ištyrėme 40 vaikų nuo 3 mėn. iki 16 metų mažiaus. 35 vaikams
buvo diagnozuota bronchopneumonija, 5 - polisegmentinė pneumonija. Gydymo
efektyvumą vertinome pagal klinikinius, laboratorinius (bendras kraujo
tyrimas, skreplių pasėliai) bei rentgenologinius duomenis. Pirmas 2-4
dienas kiekvienas iš lyginamų vaistų buvo leidžiamas į veną, vėliau
gydymas tęstas tuo pačiu medikamentu per os. Gydymo efektyvumas,
vartojant amoksiciliną su klavulano rūgšimi, buvo toks pat geras, kaip
ir gydant antros kartos cefalosporinu.
TURINYS
|
|
pp.
77-81
Antros
kartos antihistamininių vaistų priešuždegiminio veikimo mechanizmas
Ingrid
Enander
Stokholmo
universiteto ligoninė, Stokholmas, Švedija
Alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia ankstyvuoju ir vėlyvuoju
atsaku. Svarbu, kad, gydydami alerginėmis ligomis sergančius ligonius,
paveiktume abi alerginio atsako grandis. Histaminas - svarbiausias
alerginių reakcijų mediatorius. Antihistamininiai preparatai jau daugiau
kaip 60 metų vartojami gydant alerginę slogą ir dilgėlinę. Antros
kartos antihistamininis preparatas loratadinas veikia ankstyvąjį ir vėlyvąjį
alerginį atsaką. Jis yra labai veiksmingas, pasižymi ilga veikimo
trukme ir nesukelia pirmos kartos antihistamininiams vaistams būdingo šalutinio
poveikio. Antros kartos antihistamininiai vaistai, be poveikio histamino H1
receptoriams, pasižymi ir antialerginiu veikimu. Jie apsaugo organizmą
nuo putliųjų ląstelių degranuliacijos, sumažindami uždegiminių ląstelių
migraciją. Šis papildomas naujos kartos antihistamininių preparatų
poveikis galėtų žymiai pagerinti alerginėmis ligomis sergančių
ligonių būklę.
TURINYS
|
|
pp.
82-88
Naujausi
tuberkuliozės gydymo laimėjimai
Andrew
Bush
Londono
karališkoji Bromptono ligoninė,
Nacionalinis
širdies ir plaučių institutas, Londonas, Anglija
Tuberkuliozės gydymas tebėra viena svarbiausių medicinos problemų
sutinkant XXI amžių. Dabar tuberkuliozę dažniausiai dianozuojama įprastais
metodias ir skiriamas gydymas trimis prieštuberkulioziniais vaistais.
Pasaulyje pasiekta didesnė pažanga tobulinant įprastas tuberkuliozės
gydymo schemas, pavyzdžiui diegiant tiesioginės priežiūros gydymą,
nei naujus mokslo laimėjimus. Tačiau susidūrus su neįprastomis ligos
formomis ir vaistams nepasiduodančiomis tuberkuliozės mikobakterijomis,
tikslinga naudoti tikslesnius tyrimo metodus. Netipinių ir neaiškių ligų
atveju diagnostika ateityje vis dažniau remsis sudėtinga molekuline
technologija, kuri aprašoma šiame straipsnyje.
TURINYS
|
| |
English
version
|