Vaikų pulmonologija ir alergologija
2001 m. lapkritis, IV tomas, Nr.4 (pp.1513-1640)
|
Daniškos BCG vakcinos įvertinimas pagal tuberkulino reakciją, povakcininio randelio susidarymą, vakcinuojamųjų amžiaus bei vakcinos dozės
Elena Sučilienė Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, Vilnius
Tyrimo tikslas yra palyginti danišką BCG vakciną su PSO TSP BCG vakcina pagal reakcijos į tuberkuliną dydį, BCG randelio susidarymą, taip pat priklausomai nuo vakcinos dozės ir kūdikių amžiaus vakcinavimo metu. Tirtos vaikų grupės: 1 naujagimiai, vakcinuoti daniška BCG 0,05ml, 2 naujagimiai, vakcinuoti pusine daniškos BCG vakcinos doze, 3 kūdikiai, vakcinuoti PSO TSP BCG vakcina, 4 3 mėn. kūdikiai, vakcinuoti 0,05ml daniškos vakcinos. Po 3 mėn. po BCG ir 1 m vaikams vertinta BCG suleidimo sritis, jautrumas tuberkulinui, galimos komplikacijos. Nustatyta, kad pagal BCG randelio susidarymą povakcininės reakcijos į tuberkuliną išraišką daniška BCG yra artima PSO TSP BCG, o galiojimo termino pabaigoje yra pakankamai veiksminga. Vakcinuojant BCG 3 mėn. kūdikius, gauta patikimai ryškesnė reakcija į tuberkuliną. Patvirtinta glaudi koreliacija tarp susidariusio BCG randelio ir tuberkulino reakcijos. |
|
Kvėpavimo takų pasipriešinimo matavimas pertraukiamuoju metodu
Miglė Klimantavičienė, Arūnas Valiulis Vilniaus Universiteto Vaikų ligų klinika, Vilnius
Rint (pertraukiamasis metodas kvėpavimo takų pasipriešinimui matuoti) tai vienas iš nedaugelio metodų mažų vaikų, nesugebančių tinkamai atlikti spirometrijos veiksmų, plaučių funkcijai tirti. Rint matuoti skirtas prietaisas yra nedidelis, transpotabilus, todėl jis tinka naudoti ne stacionaro sąlygomis. Priešingai nei spirometrijos atveju, su Rint kvėpavimo takų pasipriešinimas išmatuojamas ramaus spontaninio kvėpavimo metu ir reikalauja minimalaus bendradarbiavimo su asmeniu. Tai reiškia, kad bet kurio amžiaus, net ūmiai sergantys ar pavargę vaikai galėtų sėkmingai atlikti šį testą, užtenka tik pasyvaus asmenų dalyvavimo. Matavimo esmė ta, kad kvėpuojamo oro srauto užtenka tik pasyvaus asmenų dalyvavimo. Matavimo esmė ta, kvėpuojamo oro srauto tekėjimas trumpam laiko tarpui pertraukiamas uždarant vamzdelio, per kurį kvėpuojama, vožtuvą (okliuzija). Tuo metu alveolėse esantis slėgis susilygina su burnoje esančiu oro slėgiu, kurį prietaisas išmatuoja iškart po okliuzijos, ir tokiu būdu sužinoma alveolių slėgio reikšmė. Jos ir oro srauto greičio, išmatuoto prieš užsidarant vožtuvui, santykis vadinamas kvėpavimo takų pasipriešinimu. Jis natūraliai mažėja vaikui augant, bet padidėja esant kvėpavimo takų susiaurėjimui (obstrukcijai), todėl ypač informatyvus tiriant kvėpavimo takų atsaką į bronchus plečiančius vaistus, fizinį krūvį, provokacinius mėginius. Nors daugeliui 2-5m. vaikų Rint tyrimas yra priimtinas ir naudotinas, nėra paties prietaiso naudojimo standartų, todėl sunku lyginti Rint studijas tarpusavyje. Autoriai vieningai laikosi susitarimo dėl skruostų bei ryklės prilaikymo tąsumui minimizuoti tyrimo metu bei kriterijų, keliamų gautoms burnos slėgio-laiko santykio kreivėms, tačiau būtina susitarti ir dėl kitų Rint matavimo aspektų: kvėpavimo fazės bei būdo. Taigi, tam, kad norminės reikšmės būtų plačiai naudojamos, kvėpavimo takų pasipriešinimo matavimus naudojant pertraukiamąjį metodą būtina standartizuoti. |
|
Bronchoalveolinio lavažo reikšmė diagnozuojant eozinofilinę pneumoniją
Edvardas Danila, Remigijus Nargėla, Regina Aleksnonienė, Bronislovas Šatkauskas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius
Eozinofilinė pneumonija tai plaučių infiltracija eozinofilais, nepriklausoma nuo kraujo eozinofilijos. Eozinofilinė pneumonija tai įvairių priežasčių ir skirtingos klinikinės išraiškos liga. Bronchoalveolinio lavažo skysčio ląstelių tyrimas yra svarbiausias eozinofilinės pneumonijos diagnostikos metodas. Darbo tikslas nustatyti 12 ligonių, sergančių eozinofiline pneumonija, klinikinius simptomus bei plaučių funkcijos rodiklių, kraujo ir bronchoalveolinio lavažo (BAL) skysčio ląstelių pokyčius. Ligoniams, sergantiems eozinofiline pneumonija, rastas statistiškai reikšmingas BAL skysčio eozinofilų ir neutrofilų skaičiaus skirtumas lyginant su sveikais asmenimis. Įtarus eozinofilinę pneumoniją, diagnozei patikslinti turėtų būti atliekamas bronchoalveolinis lavažas. |
|
Rizikos faktorių įtaka įgimtos stemplės atrezijos gydymo rezultatams
Pranas Gurskas, Benjaminas Siaurusaitis Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos klinika, Vilnius
Tyrimo tikslas buvo įvertinti įvairių rizikos faktorių įtaka stemplės atrezijos gydymo rezultatams. Analizuoti 147 ligonių, operuotų 1986-2000m chirurgijos skyriuose dėl įgimtos stemplės atrezijos gydymo, rezultatai bei rizikos faktoriai. Didelę įtaką išgyvenamumui po operacijos turi naujagimių svoris, jį vertinti geriausia pagal L.Spitz (1994) klasifikaciją iki 1500g ar daugiau. Prognozę lemia gretutinės įgimtos ydos, ypač įgimta širdies yda, tačiau ji nėra pagrindinis rizikos faktorius. Tiksliausiai galima įvertinti ligonio būklę iki operacijos, vertinant rizikos faktorius pagal Y.Michiaki ir kt. 2000 m. pasiūlytą klasifikaciją (vertinamas ligonio svoris, įgimtos širdies ydos buvimas ir kvėpavimo sistemos komplikacijos). Pagal tai pasirenkama operacinio gydymo taktika, kuri ir nulemia rezultatus: ligoniai, kuriems nėra respiracinio distress sindromo ar pneumonijos gali būti radikaliai operuojami per pirmąsias 24 val. po gimimo. Ligoniai, kuriems yra respiracinio distreso sindromas ar pneumonija, yra vidutinio ar didelio rizikos laipsnio, todėl operuotini būklę stabilizavus arba atliekamos paliatyvinės operacijos. |
|
Bronchų astmos mokymo sistema Lietuvoje
Genius A. Norvaišas1, Marius Zolunbas2 Raudonojo kryžiaus ligoninė1, Jūrininkų ligoninė2, Klaipėda
Straipsnyje pateikiami duomenys apie kompleksinio mokymo bronchų astmos kontrolei tikslus bei metodus nuo 1989 m. Analizuojami statistiniai rezultatai. Gauti duomenys rodo, jog nuo 1992 m. pagerėjo astmos diagnostika: vaikų 6 kartus, o suaugusių daugiau nei 2 kartus. Per 10 metų sumažėjo sergančiųjų astma hospitalizacijos poreikis apie 3 kartus, smarkiai sutrumpėjo sergančiųjų astma stacionarinio gydymo trukmė ir apie 2 kartus sumažėjo išlaidos šių pacientų stacionariniam gydymui. Manome, jog šiems rezultatams turėjo įtakos keli faktoriai, taip pat ir mokymo sistemos elementų pritaikymas. |
|
Ligoninėje įgyta suaugusiųjų pneumonija
Artūras Kiziela Alytaus apskritis St. Kudirkos ligoninė, Alytus
Hospitaline (nozokomine) pneumonija (HP) laikomas plaučių uždegimas, išsivystęs po 48 (72) val. nuo paciento hospitalizacijos pradžios. Mirtingumas nuo HP 20-50 proc., kai atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) ir sukėlėjas P.aeruginosa ar Acinobacter spp. mirtingumas iki 90 proc. HP hospitalizacijos laiką paligina 7-9 dienomis. HP diagnostika sunki. Bakteriologinę HP diagnostiką labai apsunkina dažna tokių pacientų kvėpavimo takų kolonizacija. Padeda invaziniai diagnostiniai metodai tiriamajai medžiagai gauti ir kiekybinis mikrobiologinis tyrimas. Žinotina, kad išauginus mikroorganizmą iš uždarų nuo aplinkos poveikio ertmių ar substratų (kraujas, pleuros skystis, plaučio audinys, neatsivėręs abscesas), jo etiologinė reikšmė gali būti laikoma įrodyta. Iš invazinių tyrimo metodų šiuo metu dažniausiai taikomi du: bronchoskopijos metu mikrobiologiniam tyrimui iš infekcijos židinio (dažniausia rentgenologiškai patvirtintos plaučių infiltracijos vietos) bronchoalveoliniu lavažu (BAL) ar protekcine šepetėlinės biopsijas (PŠB) paimama tiriamoji medžiaga. Diagnozuoti HP BAL naudojamas nuo 1988 metų. Norint išvengti pasėlių nespecifiškumo dėl galimos kvėpavimo takų kolonizacijos ar užteršimo iš nosiaryklės naudojamas kiekybinis bakterijų kultūros įvertinimas. BAL mikrobų kolonijų skaičius 1 ml, turintis diagnostinę reikšmę, yra 104. BAL tyrimo jautrumas apie 74 proc., specifiškumas 88-96 proc. PŠB atliekama panaudojant specialų, apsaugotą nuo mikrobiologinio užteršimo šepetėlinį kateterį. Mikrobų kolonijų skaičius 1 ml turintis diagnostinę reikšmę yra 103. PŠB jautrumas apie 74 proc., specifiškumas 88 proc. BAL ir PŠB diagnostinė vertė panaši, BAL yra pigesnis. Prieš tyrimą buvusi antibiotikoterapija mažina šių tyrimų jautrumą ir specifiškumą. |
|
Vaikų ūminės kvėpavimo takų ligos ir jų gydymas poliklinikose
Algimantas Vingras, Reda Trušienė, Rita Bubinaitė, Elona Kozmenienė Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras, Vilnius
Išanalizuota vaikų ūminių kvėpavimo organų ligų (įskatant ir vidurinės ausies uždegimą) diagnozių dažnis ir gydymas 2000 m. dviejose Vilniaus m. vaikų poliklinikose. Iš viso peržiūrėtos 420 vaikų nuo gimimo iki 16 m. atsitikitinės (kas trečia kortelė) vaiko raikos istorijos. Iš jų atsirinktos istorijos 326 vaikų, kurie 2000 m. sirgo ūminėmis kvėpavimo organų ligomis. Jose aptikta 835 ūminių minėtų ligų epizodų. Įvairios ūminės kvėpavimo organų ligos dažniausiai nustatomos parašius 4 ligos simptomus: kosulį, karščiavimą, slogą, žiočių paraudimą. Viršutinių kvėpavimo organų ligos nustatomos 2,9 karto dažniau nei apatinių. Joms gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai, kosulį, slogą veikiantys medikamentai, antipiretikai, antihistamininiai, vitaminai ir homeopatiniai vaistai. |
|
Ūminių kvėpavimo takų ligų, sukeltų Mycoplasma pneumoniae, dažnis ir gydymas
Ramunė Mykolaitienė Vilniaus Respublikinės universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos klinika, Vilnius
Mycoplasma pneumoniae infekcija yra dažna bendruomenėje įgytų kvėpavimo takų ligų priežastis. Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti mikoplazminės infekcijos dažnį hospitalizuotiems ligoniams, sergantiems viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis (KTL). Ištyrėme 183 vaikus nuo 1 iki 16 metų amžiaus, sergančius įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Vidutinis ligonių amžius buvo 7 metai. Ūmine viršutinių kvėpavimo takų infecija sirgo 24 (13 proc.) ligoniai, o apatinių KTL buvo 159 (87 proc.). M.pneumoniae infekcija buvo nustatyta imunofermentiniu metodu (ELISA), tiriant specifinius serumo IgM antikūnus šiam sukėlėjui. Padidėję IgM antikūnų titrai nustatyti 100 (55 proc.) tirtų ligonių, o 83 (45 proc.) vaikai sirgo kitos etiologijos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis. M.pneumoniae infekcija nustatyta visose vaikų amžiaus grupėse. Vaikų grupėje nuo 5 iki 7 metų amžiaus M.pneumoniae infekcija (31) sirgo du kartus dažniau nei kitos (13) etiologijos KTL. Dažniausiai (63 proc.) mikoplazmine infekcija sirgo vaikai nuo 5 iki 12 metų. Tačiau statistiškai reikšmingo M.pneumoniae infekcijos dažnio tarp amžiaus grupių nerasta. Tyrimas parodė, kad stacionare gydomiems vaikams M.pneumoniae yra dažna kvėpavimo takų infekcijos priežastis. M.pneumoniae infekcija serologiškai buvo nustatyta 46 proc. ligonių, sergančių viršutinių KTL, ir 56 proc. ligonių, sergančių apatinių KTL. Mikoplazminių ir kitos etiologijos bronchitų skaičius buvo panašus (51 proc. ir 67 proc.). Mikoplazminė pneumonija buvo nustatyta statistiškai patikimai dažniau nei kitos etiologijos plaučių uždegimas (45 proc. ir 23 proc.) (X2 = 7,22, p<0,007). Vaikus, sergančius ūmiomis viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, reikėtų dažniau tirti dėl M.pneumoniae infekcijos, kad būtų skirtas tinkamas gydymas. Esant M.pneumoniae kvėpavimo takų ligoms, ambulatoriškai makrolidai buvo vartojami retai (26 proc.), todėl stacionare antibakterinį gydymą reikėjo koreguoti 59 proc. ligonių ir iš viso makrolidus vartojo 85 proc. vaikų. Dažniausiai vartojamas makrolidas klaritromicinas (51 proc.). |
|
Vaikų pneumonija: kokį antimikrobinį gydymą renkasi poliklinikos ir stacionaro gydytojai
Irena Narkevičiūtė, Loreta Pečiulienė, Rita Fabijonavičienė Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Darbo tikslas buvo įvertinti antimikrobinių vaistų skyrimo praktiką vaikams, sergantiems bendruomenėje įgyta pneumonija, nustatyti kokius antimikrobinius vaistus pneumonijos gydymui skiria poliklinikos ir ligoninės gydytojai. Visi 150 ligonių, kurių klinikinė diagnozė buvo pneumonija, buvo gydyti antibakteriniais vaistais, iš jų 32,7 proc. (49 vaikai) ambulatoriškai dar iki hospitalizacijos. Pneumonijų gydymui buvo vartoti 22 pavadinimų antimikrobiniai vaistai. 47,4 proc. vaikų, sirgusių pneumonija, buvo gydyti 2-3 antimikrobinių vaistų kursais. Pneumonija poliklinikoje dažniausiai buvo gydoma aminopenicilinais, o stacionare penicilinu ir makrolidais. |
|
Bendruomenėje įgyta vaikų bakterinė pneumonija
Aldona Rainytė Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centras, Vilnius
Apžvalginiame straipsnyje pateikiami duomenys apie vaikų bendruomenėje įgytos bakterinės pneumonijos etiologiją, diagnostiką, klasifikaciją, indikacijas hospitalizacijai ir gydymą. Ruošiant straipsnį panaudota 1994 m. įvykusio tarptautinio forumo, skirto vaikų bendruomenėje įgytai pneumonijai, medžiaga. Ji papildyta vėliau atliktų tyrimų rezultatais. |
|
Tuberkulioze sergančių vaikų kosulio diferencinė diagnostika
Dalia Steponavičienė, Edita Tamulaitienė, Daiva Urbonavičienė Kauno klinikinės infekcinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Kaunas
Kosulys apsauginė refleksinė organizmo reakcija ir vienas iš vaikų tuberkuliozės (TB) simptomų. Kosulys būna sausas, varginantis, drėgnas ir gali sutrikdyti biologines ligonio funkcijas. Straipsnyje aptariama TB sukelto kosulio bei TB diagnostikos kriterijai. |
|
Vaikų recidyvuojančio ar persistuojančio ūmaus vidurinės ausies uždegimo gydymo cefproziliu efektyvumas
Irena Narkevičiūtė, Justina Čipkuvienė Vilniaus universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti gydymo cefproziliu (Cefzil®) efektyvumą vaikams, sergantiems recidyvuojančiu ar persistuojančiu ūmiu vidurinės ausies uždegimu. 1999-2001 metais gydėme trylika vaikų nuo 6 mėn. iki 8 m. amžiaus. Visi vaikai gavo cefzilį po 15mg/kg du kartus per parą peroraliai 10 dienų. Visi vaikai kliniškai pasveiko, nė vienam ligoniui neatsirado nepageidaujamų reiškinių. Klinikinės studijos rezultatai parodė, kad cefzilis yra efektyvus ir gerai toleruojamas vaistas recidyvuojančiam ar persistuojančiam vidurinės ausies uždegimui gydyti. |
|
Probiotikai vaikams
Algimantas Vingras, Jovilė Vingraitė Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojo centras, Vilnius
Straipsnyje apžvelgiama probiotkų reikšmė įvairios etiologijos kūdikių ir vaikų diarėjos profilaktikai ir gydymui, sutrikusios žarnyno funkcijos atkūrimui po įvairių ligų gydymo antibiotikais, žarnyno gleivinės barjero atnaujinimui ir stiprinimui, esant atopiniam dermatitui dėl alergijos maistui. Sveikų asmenų organizme probiotinės bakterijos stimuliuoja nespecifinį imuninį atsaką, t.y. jos gali būti panaudotos patogeninėms bakterijoms šalinti. Jos taip pat stimuliuoja individo bakterinės floros metabolinį aktyvumą. Išsamiai aprašytos iki šiol geriausia ištirtos ir įrodyto klinikinio efektyvumo pieno rūgšties bakterijos Lactobacillus GG savybės. Straipsnyje išsamiai pateikiamos Lietuvoje registruotų probiotikų skyrimo indikaicjos ir dozvimas įvairaus amžiaus vaikams ir suaugsiems. Probiotkai yra puiki alternatyva žarnyno infekcijų, kūdikių ir vaikų diarėjos gydymui antibiotikais. Jie yra gerai organizmo toleruojami preparatai, gerinantys imuninę reguliacija ir imuninį atsaką. |
|
Paieška internete:
|
