Vaikų pulmonologija ir alergologija

2008 m. spalis, XI tomas, Nr. 2 (4013-4027)

 


Paauglių sveikatos priežiūros ir mokymo demografija Europoje


Oya Ercan1, Mujgan Alikasifoglu2, Ethem Erginoz3, Jan Janda4, Pavel Kabicek5, Armido Rubino6, Andreas Constantopoulos7, Ozdemir Ilter2, Mehmet Vural2

1 Stambulo universiteto Cerrahpasa medicinos fakulteto Paauglių medicinos ir endokrinologijos skyrius 2 Stambulo universiteto Cerrahpasa medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika 3 Stambulo universiteto Cerrahpasa medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos skyrius, Turkija 4 Motol universiteto ligoninės Vaikų ligų skyrius, Praha 5 Čarlio universiteto Vaikų ir paauglių ligų klinika, Praha, Čekijos Respublika 6 Neapolio Federico II universiteto Medicinos ir chirurgijos fakultetas, Italija 7 Atėnų universiteto Vaikų ligų klinika, Graikija


  

    Tikslas. Europos pediatrų asociacijos – UNEPSA, vardu mes siekėme įvertinti paauglių sveikatos priežiūros ir mokymo būklę bei susijusius veiksnius Europo­je. Medžiaga ir metodai. Europos nacionalinių pediatrų draugijų 48 pirmininkams buvo išsiųsti klausimynai. Statistinei analizei naudoti neparametriniai testai. Rezultatai. Šešiose šalyse pirminę paauglių sveikatos apsaugą užtikrina pediatrai (PPPSPS), 14-oje – egzis­tuoja mišri sistema ir devyniose – bendrosios praktikos / šeimos gydytojai (BP / ŠGPPS). Ambulatorinėmis ir stacionaro sąlygomis 17 metų amžiaus ir vyresnius vaikus pediatrai prižiūri atitinkamai 15 ir 17 šalių, iki 16 metų amžiaus – trijose ir šešiose šalyse, iki 14 metų amžiaus – šešiose ir šešiose šalyse. Tam tikri paaugliams skirti specialūs skyriai stacionaruose ir poliklinikose yra atitinkamai 15 ir 18 šalių. 28 šalyse yra sukurtos na­cionalinės / valstybinės paauglių sveikatos patikros ar / ir profilaktikos programos. Šaly­se, kur veikė PPPSPS, bendros nacionalinės pajamos (BNP angl. gross national income) vienam gyventojui buvo daug mažesnės negu šalyse, kur veikė BP / ŠGPPS, ir vidutinė viršutinė paauglių amžiaus riba buvo daug aukštesnė nei šalyse, kur yra kitokia sveikatos apsaugos sistema. Rytinėje Europos dalyje mirtingumas 10–14 metų vaikų buvo daug di­desnis negu vakarinėje (p = 0,008). Paauglių medicina buvo įtraukta į pediatrų rengimo ikidiplominę mokymo programą 14 šalių, o į pediatrų rezidentūros ir bendrosios praktikos / šeimos gydytojų rezidentūros programas atitinkamai – 18 ir 9 šalyse. Paauglių medicina buvo pripažinta kaip subspecialybė 15 šalių, o kaip pediatrijos subspecialybė patvirtinta vienoje šalyje. Šalyse, kur veikia PPPSPS, pediatrai rezidentai turėjo daugiau žinių iš pa­auglių medicinos negu pediatrai rezidentai šalyse, kur veikė BP / ŠGPPS sistema. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikia pertvarkyti ir standartizuoti Europos šalių paauglių sveikatos priežiūrą ir mokymą. Europos pediatrų asociacija – UNESPA, galėtų vaidinti svarbų vaidmenį padedama įgyvendinti šiame straipsnyje pateikiamus pasiūlymus.

 

Atgal

 

English version

 

 

Atgal

 

 

Žurnalas

 

 

Dokumentai

 

Archyvas

 

Nuorodos

 

 

 

 

Paieška internete:

search.lt

 

Webmaster     

Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society